Žiemą vietą rinktis reikėtų vėsesnę, kur temperatūra +10 – 12º C. Jei patalpa vėsi, šviesi tai drėgmės bus ir lieti reiks vos kelis kartus.

Jei teks laikyti kambariuose, kuriuose įjungiamas centrinis šildymas - visai nelieti negalėsime (perdžius šaknys nuo per sauso oro). Retkarčiais palieti, negausiai, priklausomai nuo būtinumo. Žiemą aš lieju pašildytu vandeniu, nes nenoriu augalams suteikti streso.

Ant palangės iškloju keliagubą audinį ir ant jo sudedu augalus, kad nejaustu streso.

Kas išpranašauja pavasarį?

Kaip galima paskatinti, kad žydėtų?

Augalas puikiai žino kiek jam ilsėtis. Pvz. geltonos klivijos žydi vėliau, tad jų ramybės periodas prasideda vėliau ir tęsiasi ilgiau. Ramybė priklauso nuo liejimo dažnumo, laikymo vietos, temperatūros. Aš laikau bute, kur temperatūros nepasirinksi. Kai kada lieti tenka dažniau, nes žemė tampa sausa, o perdžiūvimas tolygus mirčiai. Net ir žydint nereikia persistengt su liejimu. Geriau gausiau paliet, bet rečiau. Būna, kad viršutinis sluoksnis išdžiūsta, o mes nepatikrinę giliau - liejam. Taip kartą, kitą. Šiluma iš vidaus susidaro, šaknys tik storosios - plonųjų mažai, tad mažai sugeba garinti vandens. Užsistovi, atsiranda rūgimas. Siūlyčiau lieti tik tada, kai pirštą įkišus į vazoną giliau, jaučiasi sausumas. Būna, kad priaugę būna vaikų, šaknų, kad neįkiši piršto niekaip - tada reikia pasikliauti tik nuojauta.

Kodėl neišaugina ilgo žiedynstiebio?

Norint, kad žiedai išlįstų iš po lapų, stimuliavimui reikia lieti pakankamai šiltu vandeniu (iki 40º C).

Kai tik pamatau, jog formuojasi žiedai - lieju karštu vandeniu. Iš pradžių tik vandeniu be trąšų - kitu atveju žiedai skleisis giliai tarp lapų.

Kai žiedynstiebis paauga bent per sprindį - reikia lieti su trąšomis. Stengiuosi žydinčioms gėlėms skirtomis kaitalioti su daug fosforo turinčiomis trąšomis  (10 – 60 – 10). Šios trąšos gerina žiedų kokybę, spalvų ryškumą.

Net jei nežydi, žali jų lapai labai puošia namus. Be galo smagu matyti iš vidurio leidžiamus, šviesiai žalsvus lapelius. Užsienyje, kur yra specializuoti šiltnamiai šioms gėlėms ten viskas pritaikyta: per minutę įlaša tam tikras kiekis tam tikros rūšies trąšų, vandens, palaikoma tam tikra temperatūra, oro drėgmė - visa tai ir sudaro gerą mikroklimatą augalams augti. Namuose mes padaryti to negalim, tad lieka pasidžiaugti naujai išleistu kiekvienu lapeliu ar žiedu.

Priežastis kodėl nežydi?

Jei buvo laikoma per šiltai ir nežydėjo, kitą rudenį laikyti sausai, t.y. sudaryti ramybės periodą. Gali nežydėti jei per didelis vazonas.

Nuimt lėkštelę ir pakėlus vazoną pasižiūrėti ar šaknys iš vazono nelenda. Jei lenda, tada persodinti reikia.

Dažnai būna, kad reikia persodint, nes vazonas tampa per ankštas, nėra kaip palieti, bet būtent tokiuose mažuose vazonuose, kai suspaudžiamos šaknys - ji pradeda leist vaikus ar žiedus.

Persodinti reikia labai atsargiai ir tik per pirštą iš šonų į didesnį vazoną, nes kol ji nepriaugins vaikų, šaknų, kol neužpildys viso vazono gali ir nežydėti. Reikia stengtis kuo atsargiau iš vazono išimt ir vėl įsodinti, kad kuo mažiau nubyrėtų žemių, kad kuo mažiau patirtų streso, nes vėl reikės ilgo laiko, kad apsiprastų. Kol apsipras - neaugs. Todėl siūloma be reikalo nepersodinėti net kelis metus. Geriau pakeisti viršutinį sluoksnį. Mums atrodo, kad jei pasodinsim į didesnį vazoną  „palepindami“, tai žydės žydės.., bet pasirodo jos neįvertina mūsų pastangų ir žydi kada vazone visai nėra erdvės.

Kokią žemę naudoti?

Geriausia sodinti į tokius žemės mišinius: durpės, kompostas, smėlis, kitur naudoja šviežių pušų žieves ar smulkintą putplastį..

Siūlyčiau gausiai nelieti ir padaryti drenažą, kad neužmirktų šaknys.

Jei persodinant atskiriami vaikai pagrindinį augalą reikia sodinti į mažesnį vazoną, kad vos per pirštą kraštuose būtų vietos. Geriau imti siauresnius, bet gilesnius vazonus gėlėms. Žemes pasidaryti iš mišinio, žemes sumaišant su rupiu smėliu ar smulkintu putplasčiu. Truputį putplasčio pilti ant dugno. Šaknies neužlenkiant apkasti paruoštomis žemėmis. Šiek tiek palieti. Statyti toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.

Greito augimo nereikia tikėtis. Persodinus gali net pusmetį neaugti. Tiesiog augalui reikia adaptuotis naujoje vietoje. Jokiu būdu neperlieti.

Ką reiškia “tuščiavidurės” šaknys?

Kaip gydyti pjūvio vietą?

Jei atskiriant vaiką teko nulaužti, pjauti - reikia žaizdoms, šaknims kelias valandas apdžiūti, prieš tai patepus medžio anglimi ar smulkinta anglies tablete. Nes drėgmė - puvimas ir augalo žūtis.

Pasodinus kelias dienas nelieti, kad neatsinaujintų žaizda ir neprasidėtų puvimas. Augalą laikyti toliau nuo lango. Geriau kasdien apipurkšti lapus, nei patį lieti. Jei atsirado puvinys galima naudoti vandenilio peroksidą (dezinfekcijai), tada šiek tiek apdžiovinus patepti anglimi, dar apdžiovinti ir vėl pasodinti, stengiantis tą vietą apsaugant nuo drėgmės (lieti iš kitos pusės augalą, nei yra žaizda). O jei tai šaknys - geriau palikti sausesnes kelioms dienoms, vėliau palieti nepadauginus vandens. Kitą kartą lieti tik žemėms gerokai pradžiūvus.

Kaip atskirti „vaikučius“?

Būna, kad vaikai auga šalia motininio ir persodinant lengvai atsiskiria. Jei vaikai didesni - gali pražysti jau kitais metais. Geriau atskirti kai bent 5 lapelius turi. Svarbiausia - nepaskubėti.

Dažnai būna, kad vaikai „užsiropščia mamytei ant rankų“ (tarp lapų), prisispaudžia. Šis atskyrimo būdas sudėtingiausias. Reikia atskirti nepažeidžiant ar kuo mažiau abu. Čia nepažeidžiant nebus įmanoma. Galima palaukti dar kurį laiką, gal net iki kitų metų. Kartais būna, kad taip auga sulipę, bet suaugę kažkaip atsiskiria ir auga neprisiglaudę. Toks atskyrimas mažiau kenksmingas, kadangi nesužalojama stipriai motina. Pasižeis tiek motinos, tiek vaiko viena pusė - suaugusi dalis, kuria liečiasi.

Nupjovus (atskyrus) vėl reikia laikytis tam tikros tvarkos. Pirmiausia apdžiovinti  žaizdas. Žaizdą patepti medžio anglimi. Atpjovus, atsiranda sulčių skyrimasis, kurį reikia nudžiovinti. Jei tokį, neapdžiovinta žaizda augalą pasodinsim - galimybė, kad įsimes puvinys, pelėsis - didelė. Todėl patepę paliekam apdžiūti. Kai sultys jau nesiskiria - įsodinti į žemę, stengtis neperlieti, nes žaizda atsinaujina.

Dauginimo būdai

Kliviją dauginti galima keliais būdais: atskiriant vaikus (kaip ką tik aprašyta), sėklomis. Kai augalas senas jį galima supjaustyti ir tokiu būdu atskirti vaikus. Taip padalintos klivijos žydi jau kitais metais.

Taip pat galima klivijas dauginti šaknimis.

Šiam būdui reikia imti gyvybingą baltą šaknį su šerdele, nupjauti, apdžiovinti ir tada pasodinti į paruoštą žemių mišinį. Laikyti 20 – 25º C  temperatūroje. Po keliu dienų galima aptikti kelis naujus ūgliukus prie seno kamieno. Mes galim gauti 2 - 7 daigelius. Kai naujas daigelis turi 3 - 4 lapelius galima atskirti. Šaknys turi labai stiprią regeneraciją. Kada mes augalui pakeičiam sąlygas, tada galim pašalinti kai kurias senas šaknis ir panaudoti jas naujiems auginimams. Tik reikia stengtis atsargiai nuimti šaknis, kad nenulūžtų, nes jos trapios. Geriausiai tam tinka 10 ir daugiau metų turinčios klivijos šaknys.

Jei paimsim per daug storas šaknis, tai pakenksim seno augalo augimui. Jei per daug plonas, tai regeneracija bus labai greita. Tokiai sistemai reikia 1,2 - 1,5 cm skersmens šaknų ir 20 – 25º C temperatūros. Aštriu sterilizuotu peiliu nupjauti 0,03 - 0,05 mm nuo kamieno arba šaknį įpjauti - naudoti stimuliatorių ir palikti laukti kol išaugs naujas, atskiras daigas. Tada ūgtelėjusį atskirti ir pasodinti atskirai. Galima pasodinus šaknį žemėm apkloti. Po 3 mėnesių mes jau galim aptikt mažą, žalią daigiuką arba naujų šaknų.