Svogūnai (Allium cepa)
– česnakinių (Alliaceae) šeimos
augalai kilę iš Pietvakarių Azijos, Kinijos.
Svogūnai paplitę
visame pasaulyje. Tai viena pirmųjų „prijaukintų“ daržovių. Geriausiai
mums
žinomi ropiniai svogūnai. Ropelės geltonos, gelsvos, tamsiai violetinė,
raudonos, baltos, pailgos, plokščios ar apvalios.
Skoniai taip pat
šiek tiek skiriasi. Nuo aštrių iki salstelėjusių.
Lapai
tuščiaviduriai, tamsiai žali, išaugantys iš svogūno pamato. Augant
svogūnėlio,
auga ir lapai.
Svogūnuose daug
eterinių aliejų, kurie žadina apetitą, gerina virškinimą ir priverčia
savo
aitrumu mus verkti.
Švieži, jauni lapai
tinka į salotas, kepti. Vėliau perauga, pradeda gelsti. Tuomet maistui
naudojamos roputės, kurios dalis auga žemėje. Subrendusios roputės,
kurių
nepažeidžia kenkėjai ar puviniai – išsilaiko ilgai, net iki kito
derliaus.
Dažniausiai sodiname
mažas roputes, kurios pavasarį išauga i viena didelį ar kelis svogūnus.
Man
labiau patinka „viengalviai“, nes jie užauga didesni.
Galima per sezoną
užsiauginti svogūnų iš sėklų. Tokie svogūnai bus šįiek tiek mažesni už
didžiuosius, tačiau derliaus tikėtis galima visai neblogo.
Sėklas sėti anksti
pavasarį į dėžutes. Galima prieš tai kelias dienas pamirkyti, vėliau
įsukus į
drėgną audinį ir į plėvelę laikyti šiltai kol išleis šakneles, tada
sodintio į
lauką. Uždengti agro danga. Sėkloms sudygus, plėvelę nuimti. Rudenį
didesnes
roputes palikti maistui, o mažesnes – kitų metų derliui.
Rugpjūčio mėnesį,
kai laiškai nugelsta, svogūnai nuraunami ir išdžiovinami. Kai nudžius
lapai,
nurauti ir sėjinukus, kurių lapai nudžiūsta šiek tiek vėliau.
Svogūnai geriau auga
trąšioje, lengvoje priesmėlio žemėje. Svogūnams skirtos dirvos nereikia
tręšti
mėšlu, nes jie augins „žaliąją masę“, t.y. lapus, ne roputes.
Svogūnus geriau
sodinti šalia morkų. Taip abu saugos vieni kitus nuo kenkėjų. Galima
tarpuose
ar šalia pasodinti serenčių, kurių kvapas baidys musytes.
Kol svogūnai dygsta,
pradeda augti – laistykime. O kai pradeda formuoti roputes (nuo liepos)
–
papildomai nelaistyti. Užteks to, kiek palis.
Jei orai lietingi,
vėsųs, svogūnų laiškai ilgai nevysta. Juos vis tiek reikia nurauti, tik
tokie
prasčiau laikysis žiemą. Teks dažniau patikrinti ir išrinkti
gendančius. Jei
tokių atsiras daugiau, galima nnulupus supjaustyti smulkiai ir sudėjus
į
maišelius užšaldyti. Kepimui tokie tinkami.
Aš kasmet
pavasariop, kai atsilaisvina šaldiklis, o gendančių atsiranda, tuo
pasinaudoju.
Kitu atveju tektų daug išmesti.
Žiemą
pradeda želti. Tokius galima pamerkti į indą su vandeniu ar į
vazoną su žemėmis įsodinti. Panaudojus lapus, svogūną pakeisti kitu.
